• Daugiametis svogūninis augalas
• Dekoratyvinis, kvapus augalas
• Žydi: VI–VII mėn.
Baltoji lelija – vienas seniausių Europoje augintų dekoratyvinių augalų, nuo Antikos laikų siejamas su tyrumo ir šventumo simbolika. Kilusi iš Viduržemio jūros regiono, ji anksti paplito vienuolynų ir dvarų soduose dėl didelių baltų žiedų ir stipraus kvapo.
Vienuolynų soduose lelijos dažnai augintos prie koplyčių, vidiniuose kiemuose ar vaistažolių darželiuose. Krikščioniškoje tradicijoje jos buvo siejamos su Mergele Marija ir dvasiniu tyrumu.
Dvarų soduose baltosios lelijos sodintos reprezentacinėse vietose – prie takų, gėlynų centruose ar šalia poilsio zonų. Aukšti stiebai ir dideli žiedai suteikdavo sodams puošnumo.
Kaimo sodybose lelijos dažnai augo prie namų ar darželių viduryje kaip viena puošniausių vasaros gėlių. Žiedai kartais naudoti šventinėms puokštėms.
Šiandien baltoji lelija tebėra vienas svarbiausių istorinių dekoratyvinių augalų Europoje.
