Goštautinė gaisrena – viena ryškiausių tradicinių darželių gėlių, lengvai atpažįstama iš sodriai raudonų žiedynų. Manoma, kad lietuviškas augalo pavadinimas gali būti susijęs su Goštautų gimine – viena žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų šeimų. Šios gėlės kilmė siejama su Pietryčių Europa ir Vakarų Azija, iš kur augalas dar ankstyvaisiais naujaisiais laikais paplito po Europos sodus. XVI–XVII a. gaisrena jau buvo auginama vienuolynų ir dvarų gėlynuose, kur vertinta dėl ryškios spalvos, ilgo žydėjimo ir gebėjimo išsiskirti tarp kitų augalų.
Dvarų soduose gaisrena dažniausiai augo kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Tankūs, ugnį primenantys žiedynai tapdavo ryškiu vasaros pradžios akcentu ir suteikdavo gėlynams gyvumo. Tokios spalvingos gėlės ypač tiko puošniems dvarų gėlynams, kuriuose buvo mėgstamos aiškiai matomos ir iš tolo akį traukiančios kompozicijos. Iš dvarų sodų gaisrena pamažu pateko ir į miestelių bei kaimo sodybų darželius.
Kaimo darželiuose gaisrena buvo mėgstama dėl sodrios spalvos ir gausaus žydėjimo. Dažniausiai ji augo centrinėse lysvėse arba prie namo sienos, kur aukšti stiebai ir ryškūs žiedynai gerai matėsi iš toliau. Tarp švelnesnių spalvų darželio augalų gaisrena iškart patraukdavo dėmesį ir suteikdavo aplinkai gyvumo. Ji gražiai derėjo su bijūnais, lelijomis, flioksais ar gvazdikais.
Miestelių aplinkoje gaisrena taip pat buvo gerai žinoma. Ji žydėdavo prie gyvenamųjų namų, bažnyčių ar nedideliuose gėlynuose, kur ryškūs žiedai pagyvindavo aplinką. Kartais šios gėlės buvo skinamos puokštėms ar naudojamos šventinėms dekoracijoms.
Rytų Aukštaitijoje goštautinė gaisrena buvo viena iš ryškesnių tradicinių darželių gėlių. Senose sodybose ji dažnai augdavo kartu su bijūnais, piliarožėmis ar rudbekijomis. Dėl atsparumo ir nereiklumo gaisrena vienoje vietoje galėdavo augti daugelį metų. Ryškūs gaisrenos žiedai kartais dar ir šiandien netikėtai sužimba senų sodybų vietose, primindami kadaise čia žydėjusius darželius.
Šiandien goštautinė gaisrena sutinkama rečiau nei anksčiau, nes tradiciniuose gėlynuose ją dažnai pakeičia naujos dekoratyvinės veislės. Tačiau atkuriant senųjų sodybų darželius ji vėl vertinama kaip viena iš būdingų ir istoriškai paplitusių lietuviško gėlyno augalų. Gaisrena primena laikus, kai sodybų aplinką puošė nedidelis, bet gerai pažįstamų ir mėgstamų augalų rinkinys.
