Mėlynžiedis vilkdalgis – viena seniausių Europos sodų gėlių, nuo seno vertinta dėl išraiškingų žiedų ir lengvos priežiūros. Tiksli šio augalo kilmė nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad jis susiformavo Pietų Europos ir Viduržemio jūros regiono soduose kaip kultūrinė vilkdalgių forma. Jau viduramžiais vilkdalgiai augo vienuolynų soduose ir dvarų gėlynuose, iš kurių ilgainiui paplito ir miestelių bei kaimo sodybų aplinkoje.
Vienuolynų soduose vilkdalgiai buvo vertinami ne tik dėl grožio. Kai kurių rūšių šaknys naudotos medicinoje ir kvapiosioms medžiagoms gaminti, tačiau daugiausia dėmesio augalas sulaukdavo dėl puošnių žiedų. Melsvai violetiniai vilkdalgių žiedai išsiskirdavo tarp kitų darželio augalų ir tapdavo vienu ryškiausių pavasario pabaigos akcentų.
Dvarų soduose vilkdalgiai dažnai augo palei takus, gėlynų pakraščiuose ar šalia kitų daugiamečių gėlių. Standūs, kalaviją primenantys lapai ir aukšti žiedstiebiai suteikdavo gėlynams aiškią formą bei vertikalumo. Vilkdalgiai buvo vertinami ir dėl atsparumo – vienoje vietoje jie galėdavo augti daugelį metų, nereikalaudami sudėtingos priežiūros.
Kaimo darželiuose mėlynžiedžiai vilkdalgiai dažniausiai žydėdavo prie tvorų, palei darželio pakraščius ar šalia namo sienos. Ankstyvas žydėjimas ir sodri spalva iškart traukdavo akį po ilgos žiemos. Vilkdalgiai gražiai derėjo su bijūnais, lelijomis, gvazdikais ar kitomis tradicinėmis darželio gėlėmis ir suteikdavo gėlynams gyvumo bei spalvinės įvairovės.
Miestelių aplinkoje vilkdalgiai taip pat buvo mėgstami. Jie augo prie gyvenamųjų namų, mokyklų, bažnyčių ar kapinių. Dėl ilgaamžiškumo ir nereiklumo vilkdalgiai dažnai išlikdavo net pasikeitus gėlynų aplinkai ar sunykus seniesiems darželiams.
Rytų Aukštaitijoje vilkdalgiai buvo gana dažni sodybų darželiuose. Jie augdavo kartu su bijūnais, gaisrenomis ar flioksais, o dėl lengvo dauginimosi greitai prigydavo įvairiose sodybose. Apleistose sodybų vietose pavasario pabaigoje vilkdalgiai kartais vėl pražysta tarp žolių, primindami čia kadaise buvusius darželius.
Šiandien mėlynžiedis vilkdalgis vis dar išlieka populiarus dekoratyvinis augalas. Nors soduose dažnai auginamos įvairios naujos vilkdalgių veislės, senosios formos vertinamos kaip tradiciniai darželių augalai, būdingi istoriniam Lietuvos kaimo kraštovaizdžiui.
