Paprastasis sinavadas – sena ir plačiai Europoje paplitusi darželių gėlė, nuo seno vertinta dėl neįprastų, lengvai atpažįstamų žiedų. Natūraliai ši rūšis auga daugelyje Europos regionų – miškų pakraščiuose, pievose ar kalvų šlaituose. Tačiau dar viduramžiais sinavadai pateko į vienuolynų ir dvarų sodus, iš kurių ilgainiui paplito miestelių bei kaimo sodybų aplinkoje.
Vienuolynų soduose sinavadai buvo mėgstami dėl ankstyvo žydėjimo ir savitos žiedų formos. Pavasario pabaigoje pasirodantys mėlyni, violetiniai ar rausvi žiedai suteikdavo sodams gyvumo po ilgos žiemos. Kai kuriose Europos šalyse sinavadai turėjo ir simbolinę reikšmę – jų žiedai buvo siejami su religiniais motyvais bei dvasiniu tyrumu.
Dvarų soduose sinavadai dažniausiai augo kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Lengvai svyrantys žiedai ir ažūrinė lapija suteikdavo gėlynams natūralumo bei lengvumo. Kadangi augalas lengvai dauginasi sėklomis, sinavadai neretai patys išplisdavo tarp kitų gėlių ir sudarydavo nedidelius žydinčius plotelius. Tokia savybė ypač tiko laisvesnio, mažiau griežto stiliaus sodams.
Kaimo darželiuose sinavadai dažniausiai augdavo pakraščiuose arba tarp kitų gėlių, kur galėdavo natūraliai pasisėti. Įvairių spalvų žiedai – mėlyni, violetiniai, rausvi ar balti – suteikdavo darželiui margumo ir gyvumo. Sinavadai gražiai derėjo su bijūnais, flioksais, gvazdikais ir kitomis tradicinėmis darželio gėlėmis.
Miesteliuose sinavadai buvo sodinami prie gyvenamųjų namų ar mažesniuose gėlynuose. Kadangi šie augalai nereiklūs ir lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų, jie dažnai išlikdavo gėlynuose daugelį metų. Kartais sinavadai būdavo sodinami ir prie kapinių ar kitose vietose, kur reikėjo paprastų, bet dekoratyvių gėlių.
Rytų Aukštaitijoje paprastasis sinavadas buvo vienas iš dažnesnių tradicinių darželių augalų. Senose sodybose jis neretai pats išplisdavo darželio pakraščiuose ar tarp kitų gėlių. Net ir apleistose vietose sinavadai kartais vėl netikėtai pražysdavo, tarsi sugrąžindami senųjų darželių vaizdą.
Šiandien paprastasis sinavadas vis dar auginamas sodybų gėlynuose, nors dažnai jį pakeičia įvairios dekoratyvinės veislės. Atkuriant tradicinius darželius šis augalas vertinamas dėl natūralios išvaizdos, lengvo plitimo ir gebėjimo suteikti aplinkai senojo kaimo darželio jaukumo.
