Šermukšnialapė lanksvūnė – iš Azijos kilęs dekoratyvinis krūmas, Europoje pradėtas auginti XIX a. Augalas išsiskiria plunksniškais lapais, primenančiais šermukšnį, ir gausiais baltais žiedynais.
Dvarų soduose lanksvūnės dažniausiai buvo sodinamos didesnėse dekoratyvinėse grupėse arba parkų pakraščiuose. Vešlūs krūmai greitai augo ir sudarydavo tankius sąžalynus, todėl tiko natūralesnio stiliaus želdiniams.
Kaimo sodybose lanksvūnės vertintos dėl nereiklumo ir gebėjimo greitai plisti. Jos dažnai augo prie tvorų, ūkinėse sodybos dalyse ar palei griovius.
Miestelių aplinkoje šermukšnialapės lanksvūnės naudotos želdiniuose dėl atsparumo šalčiui ir dekoratyvumo. Žydėjimo metu balti purūs žiedynai suteikdavo aplinkai lengvumo.
Rytų Aukštaitijoje lanksvūnės dažnai augintos prie sodybų ar drėgnesnėse vietose. Dėl gausių atžalų jos ilgainiui išplisdavo platesniais sąžalynais.
Šiandien šermukšnialapė lanksvūnė tebėra mėgstama kaip greitai augantis dekoratyvinis krūmas, tinkantis natūralistiniams želdiniams ir tradicinėms sodyboms.
