NAUJIENOS

Misija: sugrąžinti senuosius augalus į mūsų kiemus

Šis sodas nėra tik dar viena gražiai sutvarkyta erdvė. Tai Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos įgyvendinamo projekto GREEN STORIES ašis. Pagrindinė jo misija – populiarinti senuosius augalus, kurie šimtmečius formavo mūsų kaimų, miestelių ir dvarų peizažą.

Projekto kūrėjai siekia paskatinti lankytojus ne tik grožėtis, bet ir pažinti šias rūšis bei vėl pradėti jas naudoti šiuolaikiniuose privačiuose ir viešuose želdynuose, siekia lavinti estetinį skonį, kviečia nusižiūrėti patikusius augalų derinius bei susipažinti su augalų formų ir spalvų įvairove. Tai raginimas grįžti prie savo šaknų, renkantis augalus, kurie mūsų krašte auga ne vieną šimtmetį.

Itin svarbi projekto kryptis – jaunimo edukavimas, supažindinant juos su istorinių ir retų augalų pasauliu, įtraukiant į gamtosaugines veiklas bei skatinant pasirinkti gamtininko profesiją.

 

Trys istoriniai pasakojimai ir augalų įvairovė

Sode suformuoti trys skirtingi želdynai, atspindintys istorinį Rytų Lietuvos augalų asortimentą, sudarytą remiantis parkų gamtininkų atlikta inventorizacija:

Dvaro augalų želdyne vietą rado rūšys, kadaise puošusios šio regiono dvarus, tokius kaip Pakiaunės ar Padvarės. Čia pamatysite ne tik darželinius jazminus ar pūkuotąsias alyvas, bet ir puikiuosius bijūnus, paprastąsias baltagalves, sinavadus, katilėlius, mėlynąsias kurpeles, vaistines baltašaknes, šiurpinius gvazdikus bei senovines rožes.

Kaimo augalų želdyno erdvė skirta augalams, turėjusiems simbolinę reikšmę mūsų protėviams. Šalia žaliosios rūtos ir diemedžio čia veši vaistinis isopas (juozažolė), kvapioji dedešva, pentiniai bei vaistinis smidras.

Miesto želdyne istorinė ir modernumo dermė parodo, kaip senieji augalai, tokie kaip viendienės, katilėliai, žėrinčiosios rudbekijos ar rausvažiedės ežiuolės, gali puikiai derėti su šiuolaikinėmis veislėmis, sukuriant modernų, gilų ir netikėtą vaizdą.

      

 

Tvarumas ir vaisių gausa

Teritorijos pakraščiuose pasėta 10,5 aro žydinti pieva primena apie šiuolaikinį požiūrį į gamtosaugą. Pievoje ir želdynuose įkurdinta daug puikiai atpažįstamų medelių ir krūmų: putinų, alyvų, aronijų, erškėtrožių, jazminų. Ne tik jie nokins vaisius – sode pasodintos trys obelaitės (ananasinė, alyvinė ir antaninė), kurios papildys jau seniai čia augančią ir gausiai derančią sulaukėjusią obelį.

 

Poilsio ir pažinimo erdvės

Sodas sukurtas ne tik žiūrėjimui, bet ir pilnaverčiam poilsiui. Lankytojų patogumui įrengta atvira lauko edukacijų erdvė po stogu, pastatyti informaciniai stendai su detaliais želdynų aprašymais. Norintys atsipūsti gali naudotis patogiais suoliukais ir gultais, o atvykę dviračiais – specialiais stovais. Sodo ekosistemą papildo „mažieji gyventojai“, kuriems įrengti vabzdžių viešbučiai bei kamanių namai. Jau pirmaisiais mėnesiais sode pastebėta didelė gyvūnijos įvairovė: perintys paukšteliai, skraidantys nuo žiedelio prie žiedelio drugeliai ir kiti vabzdžiai, apsigyvenusios rupūžės bei smalsaujantys žalčiai.

                            

 

Ateities naujienos: kupolas ir Mėnulio laboratorija

Atšilus orams, sode laukia didelės naujienos. Vos tik pasitrauks įšalas, šalia esančiame pušyne bus pradėtas statyti ypatingas kupolas. Jame įsikurs moderni edukacijų erdvė ir paslaptingoji Mėnulio laboratorija, kuri dar labiau išplės pažinimo horizontus.

 

Pavasario laukimas: 3000 paslapčių po sniegu

Nors dabar sodas miega, po sniegu slepiasi milžiniška jėga. Praėjusį rudenį čia buvo pasodinta virš trijų tūkstančių svogūninių gėlių svogūnėlių. Nuo ankstyvo pavasario, sodas nusidažys neįtikėtina spalvų gausa. Lankytojų laukia tikras žiedų pliūpsnis: klasikinės tulpės ir narcizai, trapumu stebinančios snieguolės, scylės ir žydrės, paslaptingosios margutės ir sniegžydrės, ryškūs krokai bei į viršų besistiebiantys dekoratyviniai česnakai. Tai bus pirmoji sodo pavasario šventė, iliustruojanti, koks turtingas ir įvairiapusis gali būti mūsų krašto želdynas.

Kviečiame visus pavasarį, sodui prabudus, apsilankyti, įkvėpti jo ramybės ir parsinešti idėjų savo namų sodams. O kol kas – leiskime šiai vertingai ekspozicijai pailsėti po žiemišku apklotu. Būkime dėmesingi ir atsakingi šios trapios istorijos saugotojai.

 

Šie želdynai yra dalis Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos įgyvendinamo projekto GREEN STORIES (LL-00188) finansuojamo pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą biologinės įvairovės apsaugai bei visuomenės sąmoningumo, žinių stiprinimui gamtosaugos srityje.

 

Rugpjūčio 4–8 dienomis Daugpilyje vyko projekto partnerių organizuota tarptautinė vasaros stovykla „Žaliosios istorijos“, subūrusi jaunimą iš Daugpilio ir lietuvaičius iš Utenos regiono, kuriems atiteko galimybė kartu tyrinėti gamtą, mokytis ją pažinti bei saugoti. Stovyklos metu vaikams taip pat pavyko susirasti naujų draugų ir įgyti patirties tarptautinėje aplinkoje. Štai keletas stovyklos veiklų:

Vienu įsimintiniausių stovyklos akcentų tapo pažintinis žygis po Pilskalnės Siguldiņos gamtos rezervatą. Čia stovyklos dalyviai susipažino su griovų miškais ir jų augalija. Ne mažiau įdomūs buvo pačių stovyklos dalyvių Lielio Stropų ežere atlikti vandens tyrimai.

Kartu su Daugpilio universiteto tyrėjais jaunuoliai gilinosi į Daugpilio pelkių biologinę įvairovę. Jie mokėsi atpažinti saugomas bei invazines augalų rūšis ir suprato, kodėl gamtos apsauga yra tokia svarbi kiekvienam iš mūsų.

Ne mažiau intriguojanti buvo naktinė ekspedicija į Daugpilio tvirtovę. Jos metu stovyklos dalyviai tyrinėjo moliuskų ir šikšnosparnių rūšis – tai paliko stiprų įspūdį ir sustiprino jaunimo domėjimąsi gamtos mokslais.

Ši, Daugpilio universtiteto organizuota stovykla ne tik pagilino žinias apie biologinę įvairovę bei aplinkos tyrimus, bet ir sustiprino bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius bei padėjo jaunimui iš Utenos regiono atrasti bendraminčių iš kaimyninės šalies.

Tarptautinė vasaros mokykla surengta įgyvendinant projektą ,,Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity” (No. LL-00188). Projektą finansuoja 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa.

                       

 

Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje, birželio 25–29 dienomis, vyko dar viena projekto „Green Stories“ veikla – tarptautinė aplinkosauginė vaikų stovykla „Žaliosios istorijos“.

Kiekviena stovyklos diena turėjo skirtingas temas, pagal kurias stovyklos dalyviai dalyvavo skirtingose veiklose.

Jau pirmąją dieną jaunuoliai iš Lietuvos ir Latvijos nestokojo iššūkių – valtyse galynėjosi su vėju Lūšių ir Asalnų ežeruose. Susipažino su lietuvių folkloru, dėliojo pirmąsias idėjas kūrybiniame darbe.

Antroji diena buvo skirta augalams ir įvairiapusiškam jų pažinimui: nuo improvizuoto augalų rūšių ralio iki savo svajonių sodybos ir jos želdinių projekto kūrimo. Stovyklos dalyviai lankėsi ir šio projekto metu kuriamame gėlyne, o vakare gamino augalų antspaudais dekoruotas servetėles, klausėsi kūrybiško moksleivių iš Latvijos prisistatymo.

                                                  

        

Stovyklai įpusėjus, tradiciškai ryte pasimankštinus, vaikai dieną pradėjo 5 km orientaciniu žygiu. Po žygio, edukacijoje „Paukščių laikrodis“ vaikai susipažino su Lietuvoje ir Latvijoje gyvenančių įvairių paukščių balsais ir kokiu paros metu juos galima išgirsti, o vėliau ir patys trumpam virto paukščiais, bandydami mėgdžioti jų skleidžiamus garsus.

Šiandien suplanuota susipažinti ir su nakties skraiduoliais – šikšnosparniais, todėl nusimato ilgas vakaras, laukiant tinkamo meto juos išvysti. Vėlai vakare, vaikai turėjo galimybę susipažinti su šikšnosparniais, o kad jų laukimas neprailgtų, dalyviai gamino gaudykles įspūdingiems vandens sparnuočiams – dusioms.

Ketvirtoji stovyklos diena ritasi į pabaigą. Ketvirtoji diena prasidėjo rytiniu vakar įleistų gaudyklių laimikio apžiūrėjimu ir jų visų nuostabai, viena dusia papuolė.

Po pietų visi keliavo į Palūšę, kur iš arčiau susipažino su Aukštaitijos nacionalinio parko Lankytojų centru, paties parko istorija ir jo vertybėmis. Padiskutavo apie kviekvieno asmeninę įtaką gamtai ir kokie pavyzdžiai juos labiausiai įkvepia rūpintis gamta.

Vėliau stovyklos dalyviai dirbo prie savo žaliųjų istorijų, o vakare vyko stovyklautojų iš Lietuvos prisistatymas su smagia viktorina.

Paskutinė stovyklos diena buvo kupina nuotykių, gamtos išdaigų ir įkvėpimo! Rytas prasidėjo su lietaus lašeliais, bet orui greitai pasitaisius lankėmės senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, kur vaikai pasinėrė į bitininkystės paslaptis ir atrado augalų galią per aromaterapiją bei atpalaiduojančią patirtį hamakuose.

  

Po muziejaus, dalyviai turėjo galimybę įkopti į Bičiulių apžvalgos bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabūs viso Aukštaitijos nacionalinio parko vaizdai!

Grįžtant gamta iškrėtė pokštą – vėjas nuvertė medį tiesiai ant kelio, bet šauniai stovyklos komandai tai – ne problema! Visi susivienijo ir atlaisvino kelią!

Komandinis darbas – viena vertybių, kurią vaikai išsinešė palikdami stovyklą. Dieną vainikavo vaikų pristatyti projektai, kuriuose buvo kalbama apie gamtosaugą, vandenynų taršą, tvarią energetiką ir atsakingus pasirinkimus.

Didžiuojamės jaunaisiais gamtos herojais – jų idėjos ir įkvėpimas rodo, kad mūsų planeta yra gerose rankose!

Stovykla yra projekto „Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity“ (Nr. LL-00188) dalis. Projektas finansuojamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

                              

                                                     

               

Prasidėjo ilgai lauktas projekto „Green Stories“ istorinių augalų sodo Palūšėje kūrimo etapas – atkeliavo ir buvo pasodinti pirmieji augalai: obelaitės, krūmai, tokie kaip serbentai, diemedžiai, aronijos, jazminai, alyvos ir daug kitų.

Šie augalai, su skubančiu pavasariu sprogdindami pirmuosius pumpurus ir lapelius, simboliškai žymi ir šio unikalaus sodo gyvavimo pradžią.

Žinoma, čia tik labai maža įvairiais istoriniais laikotarpiais Aukštaitijos regione augintų augalų dalis. Iki rudens palaipsniui čia apsigyvens dar virš 2400 augalų.

Tikimės dar šiais metais pakviesti lankytojus pasigrožėti ir pasisemti įkvėpimo prie savo sodybų sodinti primirštus senuosius mūsų krašto augalus.

Artimiausiu metu tęsis ir kiti darbai: bus pabaigti įrengti takai, lauko klasė, informaciniai stendai ir lentelės, taip pat pasirūpinta tinkama aplinkos priežiūra.

Sodo architektūriniai sprendimai – aplinkos ir želdynų dizainerė Jolita Vroblevičienė, sodų kūrėja Inga Šidlauskienė.

Sodo želdynų dizainas – natūralistinio dizaino Lietuvoje pradininkė, kraštovaizdžio dizainerė Rasa Laurinavičienė, sodų kūrėja Inga Šidlauskienė.

Sodo augalų sąrašas – Direkcijos biologinės įvairovės specialistai Asta Survilaitė, Darius Kavšinas, kraštovaizdžio dizainerė Rasa Laurinavičienė.

Sekite naujienas – netrukus dalinsimės daugiau įspūdžių iš sodo kūrimo eigos!

Darbai yra projekto „Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity“ (Nr. LL-00188) dalis.

  

                                                

 

                                                    

 

                       

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija įgyvendina projektą „Green Stories“ (LL-00188) pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą biologinės įvairovės apsaugai bei visuomenės sąmoningumo, žinių stiprinimui gamtosaugos srityje. 

Palūšės kaime kuriamas sodas ir Mėnulio laboratorija. Kviečiame Palūšės bendruomenę ir kitus besidominčius į susitikimą ir projekto veiklų pristatymą.

Susitikimas vyks sausio 23 d. 16 val. Palūšės kaimo bibliotekoje.

 

Š.m. sausio 23 d. šiltoje ir jaukioje Palūšės bibliotekos erdvėje susitiko gyvam pokalbiui vietos bendruomenės, verslo, savivaldos, turizmo informacijos centro ir parko atstovai. Pokalbio tema - vienas iš direkcijos vykdomų projektų, kurio dalis veiklų vyksta ir Palūšės kaime – „Green Stories“. Direkcija visuomet jaučia ir vertina atsakingą, neabejingą vietos bendruomenių poziciją vykdomoms veikloms, todėl pirmasis šio projekto viešas susitikimas buvo skirtas būtent vietos žmonėms.

Projekto vadovė Agne Vaišytė pristatė vykdomas veiklas ir siekiamus tikslus, pridėtinę vertę ir ateities perspektyvas, kokia šio projekto nauda ne tik vietos bendruomenei, bet ir visai Lietuvai: „Projekto veiklos ir naudos pirmiausia yra orientuotos į regiono moksleivius, mokyklas, siekiant praturtinti ugdymosi procesą, skatinti įsitraukimą į gamtos mokslų krypties pamokas, didinti jaunosios kartos sąmoningumą gamtosauginiais klausimais, planetos ateitimi. Projekto metu bus sukurta 10 naujų edukacinių programų, skirtų įvairioms amžiaus grupėms. Pastarosios suteiks galimybę moksleiviams prisiliesti prie mokslininko profesijos, patyrinėti ir išbandyti save gamtos moksluose, robotikoje, informacinių technologijų taikyme, taip orientuojant renktis ateities profesijas, įkvepiant ir leidžiant prisidėti prie inovacijų kūrimo. Jau projekto metu bus kviečiamos moksleivių grupės, visuomenė į įvairaus pobūdžio švietėjiškas veiklas, seminarus, susitikimus su įdomiomis mokslo asmenybėmis.

Šiais metais taip pat bus įrengta ir maždaug 150 m2 moderni vidaus edukacijų erdvė, kuri bus pritaikyta įvairioms švietėjiškoms veikloms, nuo pamokų, seminarų, dirbtuvių iki konferencijų ir mokslinių eksperimentų. Didžiausia šios erdvės intriga - Mėnulio laboratorija. Tai ~100 x 200 cm dydžio įrenginys po stikliniu gaubtu, kuris talpins įvairius jutiklius, stebėjimo kameras, apšvietimą bei, žinoma, augalų auginimo mechanizmą. Jo pagalba nuo sėklos bus auginami įvairūs augalai, siekiant išsiaiškinti, kokios mūsų galimybės išsaugoti augalus, kiek jie gali prisitaikyti vis ekstremalėjant sąlygoms Žemėje. Šiuos eksperimentus turės galimybę atlikti, stebėti ir analizuoti, pirmiausia, vietos ir regiono moksleiviai.“

Susitikimo dalyviams buvo įdomu išgirsti ir apie kitą projekto kuriamą objektą – istorinių augalų sodą. Prie šių erdvių kūrimo prisidedanti Inga Šidlauskienė supažindino auditoriją su su darbų eiga, kurie prasidėję praeitų metų pabaigoje, bus baigti jau šios vasaros pradžioje, kuomet pilnai bus įrengta lauko edukacijų erdvė – apie 18 a ploto istorinių augalų sodas: „Sodą sudarys 6 ekspozicijos. Trys iš jų supažindins su įvairiais istoriniais laikotarpiais Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko apylinkėse augintais augalais sodybų, dvarų bei miestų želdynuose. Kiti trys bus skirti pademonstruoti, kaip senuosius augalus galima integruoti šiuolaikiniuose gėlynuose, taip siekiant populiarinti jau primirštas mūsų senolių augintas augalų rūšis. Taip pat kompleksiškai bus įrengta mažoji architektūra, stendai, apšvietimas, poilsio vietos, lauko klasė - pavėsinė, kur bus organizuojami įvairūs mokomieji užsiėmimai.“ 

Direkcija itin džiaugiasi, kad pasitikėdami nacionalinio parko lyderyste įgyvendinant šias inovatyvias idėjas, projekte į partnerystę atėjo mokslo bendruomenė. Vilniaus universitetas, Vilnius TECH, Gamtos tyrimų centras įžvelgė perspektyvų ir visapusiškų naudų projekto veiklose bei prisideda skatinant inovacijas, kuriant edukacinį turinį, rengiant jaunąją kartą ateities iššūkiams, ugdant sąmoningą visuomenę.

Vietos gyventojai prisiminė, kad kuriamo sodo vietoje esą ankščiau buvo kaimo daržai, tad vieta tikrai tinkama. Susitikimo dalyviai džiaugėsi naujai kuriamomis erdvėmis, kurios taip pat bus paskata pasitempti ir kitoms šalia esančioms erdvėms.  

Projektas “Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity” (Nr. LL-00188) įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

 

Edukacijos aktualumas ir integracija skirtinguose kontekstuose - tai per praktines-kūrybines užduotis šį pirmadienį tyrinėjo mūsų direkcijos komanda.

Gamtos mokykla, Bitininkystės muziejus siūlo daugiau kaip dešimtį skirtingų edukacijų. Tačiau jau šiais metais ruošiamės pasiūlyti naujas, kurios bus skirtos ir vedamos naujoje erdvėje - Mėnulio sodo laboratorijoje Palūšėje.

Naujos edukacinės programos yra kuriamos, o šių mokymų metų išbandėme skirtingus dalyvių įtraukimo, turinio atkleidimo, refleksijos būdus.

Su mokymų moderatore Inga Norkūniene, kūrybos praktike bei edukatore, diskutavome kaip galėtume integruoti naujas edukacijas į formalaus švietimo programas, kokią įtaką galėtume turėti moksleivių profesiniame orientavime, kaip ir kokius ryšius kursime tarp direkcijos, mokslo ir švietimo institucijų.

Mėnulio laboratorija kuriama įgyvendinant projektą „Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity“ (Nr. LL-00188), finansuojamą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

 

Gamtininkas A.Gaidamavičius tarptautinėje konferencijos pristatė pranešimą "Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko laumžirgių fauna ir jos kaita besikeičiančio klimato sąlygomis".

 

Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Taip pat čia aptinkamos beveik visos saugomos laumžirgių rūšys ir visos europinės svarbos (įtrauktos į Buveinių direktyvą). Tačiau kasmet minėtų parkų fauna pasipildo vis naujomis, pietinėmis rūšimis. Vien tik šiais metais tokių buvo trys, o nuo 2020 metų - šešios. Vabzdžiai greičiausiai sureaguoja į klimato kaitos pasikeitimus, sparčiai plėsdami savo arealus, todėl stebint laumžirgių paplitimą galima stebėti klimato kaitą realiu laiku. Pavyzdžiu galėtų tapti europinė žiemkentė (Sympecma fusca), kuri Labanoro regioniniame parke pirmą kartą aptikta tik šį rudenį (dr. Gintarė Grašytė, Andrejus Gaidamavičius). Iki tol pas mus gyveno tik jos giminaitė sibirinė žiemkentė (Sympecma fusca). Tai buvo vienintelis laumžirgis, kuris sugebėdavo peržiemoti suaugėlio stadijoje. Dabar tokias rūšis turime dvi. Švelnėjant žiemoms Lietuvoje lieka vis mažiau teritorijų, kur europinė žiemkentė dar negali peržiemoti (daugiausia ŠR Lietuvoje), bet mūsų regionas, panašu, tikras šaltas žiemas jau prarado.

Apie tai vakar, gruodžio 17 d., mūsų direkcijos biologas ir Lietuvos entomogų draugijos narys Andrejus Gaidamavičius Daugpilio universitete pristatė pranešimą "Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko laumžirgių fauna ir jos kaita besikeičiančio klimato sąlygomis" (konsultantas VSTT Metodinio-analitinio centro ekspertas Giedrius Švitra). Pranešime taip pat aptartos retos, specifinės mūsų regionui rūšys, kurių didžioji dalis šalies populiacijos gyvena būtent mūsų parke bei joms iškylantys pavojai. Kol kas nepastebėta, kad šiaurinės rūšys, kuriomis garsėja mūsų regionas, imtų trauktis, nykti. Atvirkščiai, didėjant parko ištirtumui, atrandama vis daugiau radaviečių. Visgi gausėjant rūšių-atėjūnių populiacijai, kurios su vietinėmis rūšimis dalinasi tais pačiais biotopais, konkurencija yra neišvengiama. Bet tai jau tolimesnių tyrimų objektas.

Mokslinė konferencija „Gamta ir žmogus: iššūkiai, sambūvis ir gamtos apsauga“ buvo rengiama įgyvendinant projektą "Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity" (finansuojamas pagal 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, projekto nr. LL-00188).

Konferencijoje kartu dalyvavo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas, Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Darius Kavšinas, vyr. specialistė Gintarė Kornevienė ir minėto projekto vadovė Agnė Vaišytė.

@LatviaLithuaniaProgramme

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kartu su Daugpilio universitetu įgyvendina projektą "Green stories".

Viena iš projekto veiklų - suformuota unikali regiono istorinių augalų kolekcija, Palūšėje įkuriant istorinių augalų ekspozicinį sodą, su tikslu didinti istorinių augalų aktualumą, atgaivinti, išsaugoti, populiarinti nykstančias istorines kultūrines rūšis. Istorinių augalų ekspozicija skatins senųjų rūšių išsaugojimą, puoselėjimą, sukurtos palankios sąlygos leis plėstis vabzdžių, augalų, gyvūnų, mikroorganizmų ekosistemoms.

Direkcijos darbuotojai apžiūrėjo tvarkomą būsimos ekspozicijos teritoriją ir aptarė vykstančius darbus.

Darbai yra projekto „Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity“ (Nr. LL-00188) dalis. Projektas finansuojamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą

Šį mėnesį įvyko projekto Green Stories partnerių susitikimas Daugpilyje ir simboliškai sutapo su pirmojo projekto etapo pabaiga.

Svarbiausias susitikimo tikslas – pasidalinti kokį progresą pavyko pasiekti abiejose sienos pusėse bei pagrindiniais iššūkiais, kartu rasti sprendimus. Buvo svarbu aptarti artimiausias veiklas, Daugpilio universiteto organizuojamą projekto mokslinę konferenciją, taip pat šiuo metu vykdomas bendras veiklas - retų bei istorinių augalų botaninius tyrimus, taikomus metodus, surinktos medžiagos publikavimą. Projekto metu bus išleisti 4 leidiniai – istorinių ir retų augalų Aukštaitijos nacionalinio, Labanoro regioninio ir Sileni gamtos parko teritorijose katalogai. Taip pat botaniniai duomenys pateks į nacionalines duomenų bazes, sukursime naują laisvai prieinamą elektroninį katalogą istoriniams projekto teritorijos augalams pažinti.

Susitikimo metu kolegos supažindino ir su projektinių veiklų ašimi Latvijoje – Daugpilio universiteto Ilgas tyrimų centru, kuris yra viena moderniausių tyrimų bazių Rytų Europoje.  Čia ne tik aktyviai atliekami įvairūs gamtos mokslų tiriamieji darbai. Gamtos apsuptyje įsikūrusiame centre saugomas įspūdingas herbariumas, sukauptos įvairių rūšių kolekcijos, vyksta biologijos studijų programos studentų taikomosios praktikos, teminės stovyklos, kita švietėjiška veikla, kuomet natūralioje aplinkoje sudaromos sąlygos įgyti žinių apie Latvijos florą ir fauną, retas ir saugomas rūšis.

Nors tyrimų centras ne per seniausiai modernizuotas įrengiant modernias laboratorijas ir mokslinėms veikloms pritaikytą aplinką, šis projektas yra galimybė universitetui skirti daugiau dėmesio lauko edukacinėms erdvėms, kur vyksta svarbi mokslinės praktikos ir švietėjiškų veiklų dalis. Partneriai planuoja įrengti modernią lauko klasę, taip pat retų augalų ekspoziciją, edukacinius pėsčiųjų takus su galimybe iš arčiau pažinti Latvijos bioįvairovę.

Projektas “Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity” (Nr. LL-00188) įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

                                                    

 

#greenstories #LatLit #Interreg

@LatviaLithuaniaProgramme

Įvyko projekto “Green Stories” komandos tarptautiniai mokymai apie botanikos sodų kūrimą, jų priežiūrą ir galimybes.

Nebe naujiena, jog bene kiekviena įstaiga savo tiesiogines veiklas papildo įvairiais projektais, skirtais išplėsti galimybes, įgalinti nuveikti daugiau. Idėjos tokiems projektams gimsta dažnai, tačiau norint jas materializuoti, reikia sutelkti nemažai resursų, patirčių, suburti pajėgią komandą. Pastarasis uždavinys užima svarbią vietą ir direkcijos jau pradėtame įgyvendinti projekte “Green Stories”. Numatytos įvairios partnerių darbuotojų tobulinimosi veiklos, kurios, tikimasi, bus naudingos ne tik projekto metu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, vykdant įstaigų veiklas gamtosauginio švietimo, bioįvairovės išsaugojimo srityse.

Pirmoji tokių veiklų – tarptautiniai projekto partnerių mokymai, vykę praeitą savaitę Paryžiuje. Kartu su Daugpilio universiteto atstovais 2024 m. gegužės mėnesį lankėme geriausius sodų pavyzdžius mieste: Floral de Paris ir Bagatelle parkus, Nacionalinio natūraliosios istorijos muziejaus botanikos sodą ir oranžeriją, Versalio sodus ir Marijos Antuanetės kaimelį, Monmartro vynuogyną, Clichy-Batignolles – Martino Liuterio Kingo parką, Klodo Monė Živerni sodą.

Susitikimų metu išklausėme ne vieną pristatymą apie objektuose vykdomas įvairias edukacines, švietėjiškas, mokslines veiklas, skirtas gerinti visuomenės, ypač moksleivių žinias apie bioįvairovės svarbą, įgyta įvairiapusių patirčių, kurios pravers kuriant edukacinį turinį mūsų projekte.

Versalio soduose ypač gausu edukacijų įvairaus amžiaus vaikams net nuo 6 mėn. amžiaus, taip pat jautrioms socialinėms grupėms. Veiklos apima sensorines patirtis, eksperimentus, žaidimus, muzikinius užsiėmimus, kurie skirti padidinti suvokimą apie sodų, augalų, natūraliosios gamtos svarbą mūsų aplinkoje. Taip pat dalyvavome piešimo, kvapų edukacijose, kuomet gamtos stebėjimas derinamas su kūrybinėmis veiklomis, užsiėmimų metu siekiama supažindinti su augalų savybėmis, sužadinti lankytojų pojūčius per spalvas, kvapus, ugdyti sensorinius gebėjimus, perteikti įgytas patirtis ir pojūčius kūrybinėse veiklose, pvz.: piešiant.

        

Vertingi buvo soduose atliekamų mokslinių tyrimų pristatymai. Nacionalinio natūraliosios istorijos muziejaus botanikos sode viduryje Paryžiaus sukurtos natūralaus miško sąlygos, kur stebima, kaip adaptuojasi laukiniai augalai miesto sąlygomis. Atkurtas net natūralus miško dirvožemis, paklotė, pergabenant ją iš natūralios aplinkos. Taip pat pristatytas tyrimas, kuris pasitelkiamas studentų programose, siekiant parodyti, kaip ta pati rūšis evoliucionavo skirtingose Žemės vietose, atskleisti tos pačios rūšies augalų prisitaikymą ir pokyčius.

Parc Floral de Paris, kuris yra kompleksinio Paryžiaus botanikos sodo dalis, nuolat atlieka įvairius mokslinius tyrimus dėl augalų adaptacijos, evoliucijos ir pan. Per keletos valandų vizitą pristatyti keli jų.

      

Maloniai nustebino vidury Parc Floral de Paris išvystos trispalvės. Susitikime dalyvavęs parko sėklų banko vadovas Vincent Lipa papasakojo, jog įstaiga kartu su Lietuvos botankos sodais įgyvendino projektą, kurio metu keistasi augalų sėklomis, o prie šiuo metu žaliuojančių sodinukų nurodyta jų kilmė. Tiesa, kitų valstybių vėliavėlių nematėme.

Parko viduje taip pat įkurta biblioteka, kaupianti medžiagą apie bioįvairovę mieste. Čia saugoma ~10 000 knygų suaugusiems ir ~3000 vaikams. Dalintasi patirtimi apie leidybą bioįvairovės tema, kas aktualu ir mūsų projektui, kurio metu suplanuota išleisti 4 leidinius apie retus ir istorinius augalus. Biblioteka taip pat organizuoja įvairias švietėjiškas veiklas, pvz. kursai žaliųjų erdvių prižiūrėtojams, edukacijos vaikams, kaip atpažinti paukščius, augalus, įkurti sodelį ar skruzdėlyną mieste. Parc Floral de Paris – ne tik nuostabus savo įvairove pavyzdinis parkas. Tai puikus organizacijos pavyzdys, kuri geba apjungti ir aktyviai bei sėkmingai palaikyti kompleksą skirtingų veiklų, skirtų vieningam tikslui – biologinės įvairovės gerinimui.

      

Mokymų metu vykusiuose susitikimuose dalyviai taip pat turėjo galimybę bendrauti ir užmegzti profesinius santykius su botanikos, bioįvairovės sričių atstovais, vyr. sodininkais, miesto parkų gidais. Savo patirtimis ir pristatymais aktualiomis temomis dalijosi jau minėtas Paryžiaus botanikos sodo sėklų banko vadovas Vincent Lipa, taip pat susitikimą suorganizavęs Paryžiaus merijos atstovas, miesto Žaliųjų erdvių ir aplinkos direkcijos vedėjas, Vincent Lysiak, Nacionalinio natūraliosios istorijos muziejaus Europos, tarptautinių ir užsienio ryšių direktorius Denis Duclos ir kultūrinių veiklų skyriaus vadovė Fabienne Stosic, Botanikos sodo direktorė Isabelle Glais ir vyr. sodininkė Noëlle Parisi, Versalio projektų skyriaus vedėja Astrid Brandt-Grau ir kultūrinių renginių skyriaus vedėja Coralie Berlivet ir kt.

Apie visus lankytus objektus galima daryti bendrą išvadą – visi jie stovi ant trijų laikančių kolonų: mokslinių, kultūrinių ir švietėjiškų veiklų visuomenei. Visų įstaigų tikslai nukreipti didinti visuomenės išprusimą apie bioįvairovės svarbą, skatinti susidomėjimą gamta, stiprinti žmogaus santykį su ja, o tuo pačiu lygiagrečiai vykdyti svarbias mokslinių tyrimų, mokymosi ir ekspertines veiklas. Labai panašiu pagrindu vystomas ir mūsų projektas “Green Stories”.

Dar labai svarbios parsivežtos patirtys ir pamokos apie balansą ir dermę tarp miesto ir laukinių augalų, kaip natūralistiniai, bioįvairovei palankūs želdynai gali klestėti urbanizuotose teritorijose ir teikti keleriopas naudas: gamtosauginę, švietėjišką bei socialinę-visuomeninę.

Įgytas žinias tikimės efektyviai panaudoti įrengiant istorinių augalų ekspozicijas Palūšėje, pritaikyti rengiant edukacinius paketus, bendraujant su tikslinėmis grupėmis. Kaip visuomet, naujos pažintys ir patirčių pasidalijimas, inspiruoja naujas idėjas. Ne išimtis ir šis kartas – jau turime ateities planų naujiems projektams, kurie prisidės prie esamų tęstinumo ir plėtros, taip užtikrinant vykdomų veiklų tvarumą.

Mokymų programą individualiai sukūrė ir įgyvendino Giedrė Cibulskaitė-Veršinskienė, turinti didelę patirtį bendradarbiaujant su Prancūzijos švietimo, kultūros ministerija, suaugusiųjų tęstinio mokymo įstaigomis, universitetais, švietimo centrais, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, muziejais.

Projektas “Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity” (Nr. LL-00188) įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

             

Gegužės 25 d. (trečiadienį) mūsų krašto nacionaliniai parkai susitinka Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje, kur pristatys išskirtines vertybes ir keliavimo galimybes. Bus galima nusispalvinti vėtrungę, sužinoti dzūkiškos grikinės „babkos” receptą ir dar daug įdomių dalykų, kuriuos gali rasti tik nacionaliniuose parkuose.

 Lietuvoje yra penki nacionaliniai parkai. Prieš 25 metus buvo įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
Šią vasarą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos” siūlo aplankyti 25 vietas nacionaliniuose parkuose bei dalyvauti keliautojų konkurse. Renginio metu lankytojams bus pristatytos šios lankytinos vietos bei naujai sutvarkyti ir pritaikyti lankymui objektai. 
Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius) renginys prasidės 17.30 val. Lankytojams koncertuos Aukštaitijos nacionalinio parko ir Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansambliai. Keliautojai sužinos – ką įdomaus šią vasarą galima aplankyti, kokius maršrutus suplanuoti, kokiuose gamtos žygiuose dalyvauti. 
Vėliau Nacionalinio lankytojų centro erdvėse jūsų laukia nacionalinių parkų kampeliai, kuriuose galėsite atrasti daug įdomaus. 
Trakų istorinis nacionalinis parkas pristatys karaimiškų kibinų kepimo pamokėlę. 
Kitoje lankytojų centro vietoje galėsite spalvinti tradicines vėtrunges kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. 
Dzūkijos nacionalinio parko specialistai pakvies į kvapų labaratoriją - susipažinsite su parko gamta (pelkėm, mišku, kopomis) per kvapus,. Dzūkai taip pat mokys, kaip išsikepti grikinę „babką”– nuo grūdo, milto iki produkto. 
Žemaitijos nacionalinio parko kampelyje susipažinsite su medžio drožimo, žemaitiškų audinių audimo tradicijomis bei žemaitiškomis dainomis. 
Aukštaitijos nacionalinis parkas mokins tradicinių amatų ir sutartinių, kurios įtrauktos į UNESCO nematerialų paveldą. 
Renginio metu vyks loterija, dalyviai turės galimybę laimėti naujai išleistą knygą „Ypatinga Lietuva" bei kitus leidinius, naudingus keliaujantiems po Lietuvos saugomas teritorijas. 
Ateik ir švęsk nacionalinių parkų 25-metį, atrasdamas jų didžiausias vertybes!

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija viešojo nuomos konkurso būdu penkerių metų laikotarpiui turizmo paslaugoms teikti Vaišniūnų kaime išnuomoja pastatą – Turistų prieglaudą.

Pastato unikalus Nr. 4598-7016-9015, bendras plotas 261,47 m2; pagalbinį pastatą, kurio unikalus Nr. 4598-7016-9026, bendras plotas 45,73 m2 ir šulinį, kurio unikalus Nr. 4598-7016-9037, esančius Dringio g. 14, Vaišniūnų k. Ignalinos r. Pradinis komplekso nuompinigių dydis – 120 Eur mėnesiui. Kadangi pirmą kartą paraiškų dėl nuomos nebuvo gauta, skelbiamas pakartotinas nuomos konkursas. Paraiškos priimamos iki 2016 m. birželio 10 d. 13 val. Išsamesnė informacija – pastato–Turistų prieglaudos su priklausiniais viešo nuomos konkurso sąlygose.Kviečiame dalyvauti.

Inkilas - natūralaus uokso, drevės ar tiesiog saugesnės ertmės lizdui pakaitalas. Natūralūs uoksai miške atsiranda pasistengus paukščiams (įvairios genių rūšys išsikala sau uoksus, vėliau juose įsikuria kiti paukščiai) bei natūraliai pūvant ir lūžtant seniems medžiams.

Deja, bet intensyviai ūkininkaujamuose Lietuvos miškuose (taip pat ir Labanoro girioje) labai mažai senų negyvų medžių ir natūralių uoksų paukščiams nepakanka. Ypač - stambiesiems uoksiniams paukščiams - pelėdoms. Žvirblinė pelėda puikiai įsikuria margųjų genių iškaltuose uoksuose, lututei užtenka juodosios meletos uokso (nors jų irgi ne gausybė, reikia pakonkuruoti ir su kitomis uoksuose gyvenančiomis rūšimis, pvz., antimi klykuole ar kiaune), o štai didžiausios Labanoro girios pelėdos - naminė ir uralinė - į genių uoksus nebeįtelpa, natūralios lizdavietės joms gali susiformuoti tik išpūvant, lūžtant seniems storiems medžiams, formuojantis stuobriams. Tačiau tuo gali pasirūpinti žmonės, keldami joms inkilus. Inkilai pelėdoms didžiuliai, sunkūs, juos iškelti - nelengvas darbas, dažnai reikia visos komandos jėgų, pastangų ir sumanumo.

Legenda byloja, kad piliakalnį supylė raganos, kurių dainos nuo piliakalnio skambėdavo po apylinkes. Šiemet, Studentų Gamtininkų Mokslininkų Draugijos narių pagalba, piliakalnis sutvarkytas, apšienautas ir pasiruošęs susitikimams su lankytojais.

Sklindantis liepos žiedų aromatas vilioja ne tik bites, bet gundo ir muziejaus lankytojus. Atliepdami į lankytojų norus, kviečiame visus į 100 liepų žydėjimo šventę, kuri vyks liepos 16 d., šeštadienį, Stripeikiuose įsikūrusiame Senovinės bitininkystės muziejuje. Šventės pradžia 16 val.

Kasmet organizuojamas vis kitoje Lietuvos vietoje, Rūšių ralis suteikia progą pažinti skirtingų Lietuvos regionų gamtines ypatybes. Rūšių ralį šiemet organizavo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Lietuvos gamtos fondas ir Aplinkos ministerija. Renginys finansuotas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ lėšomis.

Didžiausio azarto pagautos komandos į rūšių „medžioklę“ išsirengė dar prieš vidurnaktį: 22:00 startavo naktinė rūšių registracija. Pasistiprinę ant laužo virta koše, dalyviai it kokie jonvabaliai pasklido po Ralio teritoriją žibintuvėlių švieselėmis. Naktinis rūšių stebėjimas tradiciškai būna sėkmingiausias komandoms, kuriose yra naktinių drugių ir vabzdžių specialistų. Nors penktadienis buvo šiltas ir saulėtas, naktį gerokai pravėso, todėl naktinių skraiduolių „derlius” nebuvo itin gausus. Komada „Ledas“ naktinio rūšių stebėjimo metu užfiksavo 50 rūšių. „Teritorijoje rastos rūšys nors ir neretos, bet daugelis gana specifinės, sutinkamos aukštapelkėse, paežerių liūnuose ar kitokiose pelkinėse buveinėse, taip pat pušynų ir sauspievių rūšys, kas atspindi tirtoje teritorijoje dominuojančias buveines”, - sako šios komandos narys Giedrius Švitra.Jam pačiam buvo įdomu aptikti tokias rečiau pastebimas rūšis kaip viržinis strėlinukas (Acronicta cinerea), palinis pelėdgalvis (Papestra biren), šviesusis sprindžiukas (Idaea pallidata). Ralio metu aptikta vertingų laumžirgių rūšių, įtrauktų į Raudonąją knygą: šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), baltakaktė skėtė  (Leucorrhinia albifrons ).Rūšių ralis sutraukė itin patyrusių vabalų ir kitų vabzdžių žinovų, kurie užfiksavo Raudonosios knygos rūšių: didįjį skydvabalį (Peltis grossa) ir pūzrinį skydvabalį (Ostoma ferruginea). Kasmet vieną ilgiausių vabalų sąrašų ekspertų komisijai pateikiantis Giedrius Markevičius iš komandos „Švilpikai“ itin džiaugiasi šiemet aptikęs kempininį skydvabalį (Thymalus limbatus). „Aptiktas ant tos pačios beržo kempinės su dviem Raudonosios knygos vabalais: didžiuoju skydvabaliu ir pūzriniu skydvabaliu. Nors kempininis skydvabalis neįrašytas į Raudoną knygą, tačiau šitą vabalą pasisekė rasti pirmą kartą gyvenime, o tuos kitus skydvabalius esu aptikęs daug kartų įvairiose Lietuvos vietose. Tad, klausimas, kas čia retesnis“, - atradimo džiaugsmu dalijasi Giedrius.

„Labanoro regioninis parkas – didžiausias regioninis parkas Lietuvoje. Porai čia dirbančių ekologų prireiktų ne vienų metų ištirti bent vieną draustinį – juk be paukščių, žinduolių, čia dar yra šimtai augalų, grybų, kerpių, įvairių vabzdžių. Tokiems tyrimams reikalingos ypatingos žinios, patirtis, kurios dažnai trūksta saugomų teritorijų darbuotojams. Rūšių ralio metu susirinkęs būrys gamtos tyrimo profesionalų ir mėgėjų šį darbą atliko per vieną dieną“, - įsitikinusi Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio direkcijos gamtos skyriaus vyr. specialistė Gintarė Grašytė. „Be šios aiškiai pamatuojamos naudos yra ir švietėjiška misija bei šilta renginio atmosfera, kur paskaitų ir neformalaus bendravimo metu bendraminčių būryje kyla naujos idėjos, mintys, planai. Tikiuosi, Rūšių ralis dar sugrįš į Labanoro girią!”, - sako Gintarė.

Nuo penktadienio išnaktų Labanoro girią „šukavę“ Rūšių ralio dalyviai ankstyvą šeštadienio vakarą ekspertų komisijai pateikė užfiksuotų rūšių sąrašus. Kaip ir kasmet, daugeliui komandų dar regis trūko kelių akimirkų, kad spėtų identifikuoti dar keletą rūšių. Per tris valandas iš geriausių savo srities ekspertų suburta komisija patikrino surinktų duomenų patikimumą ir suskaičiavo komandų rūšių stebėjimo rezultatus.Pradžioje regėjosi, kad komandos žengia koja kojon, tačiau ėmus suvedinėti gausesnių organizmų grupių rezultatus ėmė ryškėti lyderiai. Nieko nestebino, jog lentelės viršuje rikiavosi komandos, ankstesniais metais nugalėjusios Rūšių ralyje, tačiau absoliučius nugalėtojus vargu ar kas nujautė. Pirmą kartą auditorija aiktelėjo išgirdusi, kad komanda „Aštuonakiai bobausiai“ aptiko 31 voragyvį.Iš nuostabos dalyviai išsižiojo išgirdę ir tai, jog svečių iš Latvijos komanda „Daugavpils“ atpažino 84 kerpių rūšis. Salė nuščiuvo ir išgirdusi apie komandos „Malus cruenta“ užfiksuotas 173 vabalų rūšis. Tai buvo pirmasis svarus šios komandos žingsnis į pergalę – atpažinusi 686 rūšis ir artimiausią konkurentą aplenkusi 9 rūšimis, ši komanda laimėjo Rūšių ralį 2016.Komanda dalyvavo pirmąjį kartą, tačiau jos pergalė nebuvo lemta pradedančiųjų sėkmės – ją sudarė tikri savo sričių ekspertai: Vytautas Tamutis, Bernd Gliwa, Sigutis ir Žygimantas Obelevičiai.Nugalėtojams vos 9 rūšimis nusileidusi komanda „Universalai“ – praėjusių metų Rūšių ralio nugalėtojai: Dalius Dapkus, Bronius Šablevičius, Žydrūnas Preikša, Vaclovas Stukonis.

Trečiąją vietą pelnė dviejų pirmųjų Rūšių ralių nugalėtojai – komanda „Ledas“: Giedrius Švitra, Eduardas Budrys, Vytautas ir Asta Useliai. 

„Rūšių ralis suteikia progą pasisemti žinių iš geriausių gamtos mokslų ekspertų. Kur gi kitur gamtos mokslų studentui ar tiesiog mėgėjui pasitaikys proga pastverti už rankovės kokios nors retos augalų ar gyvūnų (pvz. vorų) grupės bene vienintelį tyrėją Lietuvoje ir išklausinėti apie rūšių pažinimo niuansus?“, - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas. „Jau ir Lietuvoje vis daugiau įvairių profesijų (nebūtinai gamtininkai) atstovų po darbo randa laiko neįprastiems hobiams: gilinasi į gamtos pažinimą, stebi paukščius, renka vabzdžių kolekcijas, apibūdinėja augalus. Rūšių ralis jiems – puiki proga pasitikrinti ar pademonstruoti savo žinias. Ralio metu tradiciškai organizuojame paskaitas ir mokymus, kurių metu labiausiai patyrę specialistai dar kartą atveria savo žinių lobynus ir moko pažinti rūšis. Neretai atskleidžia tokių praktinių rūšių pažinimo aspektų, kurių jokiuose vadovėluose nepavyktų rasti. Tad Rūšių ralis – varžytuvės, kuriose laimi visi“, - įsitikinęs E. Greimas.

Šiemet Rūšių ralio dalyvių laukė itin turtinga pažintinė programa. Penktadienį jie galėjo klausytis šikšnosparnių ultragarso detektoriumi kartu su vienu geriausių šikšnosparnių tyrimo ekspertų Matti Masing iš Estijos. Sekmadienį laumžirgių atpažinimo paslaptimis dalijosi knygos „Lietuvos laumžirgiai“ autoriai Bernd Gliwa ir Giedrius Švitra. Į plėviasparnių vabzdžių pasaulį palydėjo Eduardas Budrys iš Gamtos tyrimų centro. Tad kitąmet šių organizmų grupių sąrašai turėtų būti gerokai ilgesni.

Džiaugsmą turtinga gamtos įvairove Rūšių ralio dalyviams temdė rūšių išlikimui šiame regione kylančios grėsmės. Rūšių ralio sumanytojas Žydrūnas Preikša iš Nemuno kilpų regioninio parko ralio teritorijoje pastebėjo keletą skaudulių, keliančių grėsmę gamtinei įvairovei ne tik šiame regione, bet ir visoje Lietuvoje. Jis pasakoja, kad daugelis komandų itin uoliai veržėsi į Ralio teritorijoje pažymėtą drebulyną, mat didžiojoje teritorijos dalyje vyravo spygliuočių medynai, tad čia jie tikėjosi aptikti daugybę kitokioms buveinėms būdingų rūšių, juolab, kad teritorija galėjo būti potenciali kertinė miško buveinė. Deja, nuvykę į šią vietą, vietoj rūšių turtingo drebulyno, Ž. Preikšos žodžiais tariant rūšių oazės, jie išvydo plynais kirtimais nuplikintą lauką... Pasak Ž. Preikšos, gamtinę Labanoro girios įvairovę labai skurdina ir buveinių fragmentacija: jei ir yra girioje užsilikęs, koks, tarkime, eglyno gabalėlis, tinkamas retoms rūšims, jis toks mažas ir taip labai atitolęs nuo kitų buveinių, kad jautrios rūšys stabiliai čia įsikurti negali. Negyvos medienos stoka – kita gamtininko pastebėta grėsmė. „Teritorijoje vyrauja brandūs pušynai, kurie nėra turtingi gamtinės įvairovės požiūriu. Vienintelė terpė, kur galėtų įsikurti daugiau rūšių, galėtų būti negyva mediena, tačiau jei iš šio miško pašalinama ir ji, vietovė gamtiniu požiūriu labai nuskurdinama“, - nuogąstavo gamtininkas. Pievose, pasak jo, situacija ne linksmesnė: „Ten, kur įsikūrę nuolatiniai gyventojai ar naujakuriai poilsiautojai, rūpestingai šienaujama veja, tad augalai iš natūralių pievų nespėja įsitvirtinti. Ten, kur baigiasi gyvenamosios valdos, pievos apleistos, vyrauja peraugusi sausa žolė. Tuomet iš apleistų pievų išnyksta jautresni augalai, jose sumažėja vabzdžių, drugių. Šie pavyzdžiai akivaizdžiai byloja, kad nesilaikant tausojančios miškininkystės ir tausojančio žemės ūkio principų, kyla grėsmė gamtinės įvairovės išsaugojimui“, - perspėja gamtininkas.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Birželio 4 d. jubiliejinė Ignalina atidaro vasaros sezoną ir kviečia į vieną ryškiausių jubiliejinių renginių. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 150-ies metų jubiliejų švenčiančiai Ignalinai dovanoja Aukštaitijos regiono sutartinių festivalį Sutarjėla ir daug neįprastų ignaliniečių ausiai ir akiai garsų ir reginių.

  Nuo 16 val. Ignalinos kultūros ir sporto centro kiemelyje skambės 17 kolektyvų (viso 150 dalyvių) atliekamos sutartinės – aukštaičių pasididžiavimas (nes tik šis regionas išlaikė sutartinių tradicijas), archaiškiausias folkloro klodas pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu. Sutartinės dar vadinamos lietuviškomis mantromis, manoma, kad jų tekstus kūrė lietuviški išminčiai – žyniai. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis, iš lūpų į lūpas atkeliavusi iš seniausių laikų iki mūsų dienų. Be to sutartinės ne tik giedamos, jos atliekamos ir įvairiais instrumentais – penkiastygėmis kanklėmis, skudučiais, ragais, daudytėmis ir lamzdeliais, giedamoms sutartinėms dažnai pritariama būgnu. Yra užrašyti ir atkurti įvairūs šokamųjų sutartinių tipai. Jau keletą metų sutartinės Lietuvoje lyg iš naujo atrandamos. Jas giedantys žmonės pasakoja, kad gerai sugiedojus, gerai „sumušus“ balsus pajauti visą jausmų gamą. Sutartines dabar mielai atlieka ir vyresni žmonės, ir šiuolaikinis jaunimas. 

Festivalio koncerte skambės patyrusių sutartinių giedotojų kolektyvų - „Trys keturiose“ iš Vilniaus, „Seluona“ iš Zarasų, „Sasutalas“ ir „Kadujo“ iš Kauno, „Abelėla“ iš Anykščių atliekamos sutartinės. Kupiškio „Kupkėmis“ atveš šokamąsias grupines sutartines. Kauniečiai „Linago“ sutartines gros penkiastygėmis sutartinių kanklėmis, ragais ir skudučiais. Ragus, daudytes, skudučius pūs ir Kupiškio „Vijūnytės“ bei Kernavės „Medgrindos“ folkloro kolektyvai. Dvejines sutartines giedos žymioji Rugiaveidė su dukra, Adutiškio – Lazdinių vyresniųjų ansamblis kartu su Adutiškio jaunimo koletyvu „Vosilkėla“ parodys paruginių sutartinių programą, Ignalinos kraštui atstovaus folkloro ansamblis „Čiulbutė“. Na, pradedantiesiems atstovaus giedotojų grupės – Utenos „Sėdauta“, Švenčionėlių „Lakiūtė“, Kauno sutartinių klubas. Koncerto metu bus pristatomos autentiškų baltų genčių kostiumų ir jaunimo improvizacijų baltų genčių kostiumų tema, kolekcijos. Daiva Steponavičienė (Rugiaveidė) pristatys senojo geležies amžiaus (I-IV a.) , viduriniojo geležies amžiaus (V-VIII a.) ir vėlyvojo geležies amžiaus (IX-XII a.) rekonstruotus autentiškus baltų genčių kostiumus. Utenos kolegijos Aprangos dizaino ir technologijos studijų programos absolventė Edita Kušleikienė atveš dvi kolekcijas – improvizacijas baltų genčių kostiumų tema – „Etno ritmu“ ir „Ralio ralio“. O Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriaus studentų atveš net keturias kolekcija: „Kopų dvasia“, „Etno atgarsiai“, „Etmoralė“ ir „Pasivaikščiojimas miške“. Kartu su baltų genčių kostiumų kolekcijomis – autentiškomis ir improvizacijomis – baltų genčių kostiumų tema keliausime laiko verpetais, kaip sutartinės keliavo iki mūsų dienų.

O ant žalios pievelės dar įsikurs ir Ignalinoje dar nematytas archeologinių amatų kaimelis. Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai demonstruos archaiškus amatus: dirbinių iš odos (žaislų, aksesuarų, avalynės) rekonstrukcijas; baltų aprangos detalių gamybą ir archainį mezgimo būdą; senovinę puodininkystę (lipdyta ir apžiesta keramika); stiklo karolių gamybos rekonstrukciją; juvelyriką; gintaro amuletų, papuošalų rekonstrukcijas; senovinį maisto gaminimą ant ugnies. Visus juostų pynimo būdus rodys Breidokų šeimyna iš Kaltanėnų. Šaunieji Ignalinos krašto kalviai ne tik demonstruos kalvystės meną, bet ir padės kiekvienam nusikalti Ignalinos jubiliejinę ir Sutarjėlos festivalio monetą.

19 val. Sutartinių atlikėjai sugiedoję paskutinę giesmę išvyks giesmėmis ir ragų garsais palydėti saulės nuo didingojo Ladakalnio. Pasiliekančius vasaros sezoną jubiliejinėje Ignalinoje kvies pasitikti smagios grupės: „Kūjeliai“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

O kam dar norėsis pratęsti šventę – birželio 5 d. 13 val. užsukite į Salų kaimą. Čia vyks Salų kaimo etnografinės sodybos restauravimo projekto atvirų durų diena. Pamatysite bei galėsite pasidomėti, kaip Rumšiškių buities muziejus rekonstruoja etnografinę sodybą. Pasilinksminsite kartu su folkloro ansambliais „Linago“ ir „Čiulbutė“.

Labonoro regioninio parko apžvalgos bokšto atidarymo renginys prasidės rugsėjo 22 d. 13 val. lankytojų centre Labanore, o 14 val. laukiame prie naujo apžvalgos bokšto Mindūnuose.

  Statant Labanoro regioninio parko bokštą, buvo siekama, kad lankytojai pamatytų kraštovaizdžio įvairovę, kad susipažintų su šio regioninio parko vertybėmis - Lakajų ežerynu ir senąją Labanoro giria, Vaizdas į kraštovaizdį atsiveria tarsi nuo devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti šią įspūdingą gamtos panoramą, teks užlipti 231 laipteliais.   Įdomus naujo apžvalgos bokšto architektūrinis sprendimas, primenantis liauną medžio stiebą, besiveržiantį į viršų. Šalia bokšto - lauko baldai, dviračių stovai, informacinis stendas. Tačiau automobilius prašoma palikti toliau ir paėjėti kelis šimtus metrų iki bokšto. Regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose žmonės kviečiami keliauti pėsčiomis ir lėtai, apsidairant aplinkui, stebint gamtą.   Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas, kaip ir kiti pastarųjų metų bokštai saugomose teritorijose, pastatytas pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas”. Projektą inicijavo ir vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, partneriai - Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei Molėtų rajono savivaldybė. Projektas buvo dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.     Apžvalgos bokštas įrengtas šalia Mindūnų kempingo. Reiktų važiuoti keliu Molėtai - Ignalina ir Mindūnuose (Muziejaus g. sankryža) sukti, kur pastatyti kelio ženklai „Lankytina vieta“.

Vasara mus džiugina paskutiniais žiedais, o mes norime pasidalinti šiuo džiaugsmu su visais ir kviečiame į Medkopio pabaigos šventę, kuri vyks Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose rugpjūčio 15 d.

 

Rugsėjo 9-11 dienomis kviečiame apsilankyti Labanore, kur vyks Labanorinės šventė, o rugsėjo 10 d. prie Labanoro regioninio parko lankytojų centro jūsų lauks Švenčionių miesto kultūros centro kapelos „Kaimynai“ pasirodymas ir Česlovo Gabalio su grupe „Pelenai“ koncertas.

Spalio 17 d. 11.30 val.kviečiame į parodos „Langai – namų akys“ atidarymą, kuris vyks Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos mokykloje Meironyse, Meiros g. 10.

Įvairių autorių fotografijų bei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko specialistės Astos Survilaitės piešinių paroda yra skirta pristatyti Lietuvos parkų ir rezervatų asociacijos vykdomą etnoarchitektūrinį projektą „Langai“. Renginio metu Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko specialistė etnologė dr. Giedrė Šukytė primins lango reikšmę tradicinėje lietuvių pasaulėžiūroje.

Parodą bus galima apžiūrėti iki spalio 22 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.30, spalio 22 d. – susitarus iš anksto tel. 865962851.

Organizatoriai: Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Lietuvos parkų ir rezervatų asociacija.
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba