• Daugiametis dekoratyvinis krūmas
• Žydi: VI–VII mėn.
• Baltos dekoratyvinės uogos išlieka iki žiemos
• Atsparus miesto sąlygoms
Baltauogė meškytė – iš Šiaurės Amerikos kilęs dekoratyvinis krūmas, Europoje pradėtas auginti XVIII–XIX a. Ji išpopuliarėjo dėl baltų uogų, kurios išlieka ant šakų net nukritus lapams. Dėl atsparumo ir nereiklumo šis krūmas greitai paplito soduose, parkuose ir miestų želdiniuose.
Dvarų soduose baltauogės meškytės dažniausiai buvo sodinamos gyvatvorėse arba mišriuose dekoratyviniuose želdiniuose. Smulkūs rausvi žiedai nebuvo itin puošnūs, tačiau rudenį sunokusios baltos uogos suteikdavo sodams išskirtinumo.
Kaimo sodybose meškytės dažnai augo palei tvoras ar sklypų ribas. Tankūs krūmai gerai užpildydavo erdvę ir nereikalavo sudėtingos priežiūros. Vaikams baltos uogos atrodydavo įdomios dėl neįprastos išvaizdos, nors valgyti jų nebuvo galima.
Miesteliuose baltauogės meškytės buvo vertinamos dėl atsparumo dulkėms, genėjimui ir šalčiui. Jos sodintos parkuose, prie mokyklų ar daugiabučių aplinkoje kaip lengvai prižiūrimi dekoratyviniai krūmai.
Rytų Aukštaitijoje baltauogės meškytės dažniausiai augo sodybų pakraščiuose ir gyvatvorėse. Dėl gebėjimo sparčiai plisti jos kartais sudarydavo tankius sąžalynus.
Šiandien baltauogė meškytė tebėra naudojama dekoratyviniuose želdiniuose, ypač ten, kur reikalingi atsparūs ir nereiklūs krūmai.
