• Vaiskrūmis
• Vaistinis ir dekoratyvinis
• Žydi: V–VI mėn.
• Vaisiai noksta: VIII–IX mėn.
• Mėgstamas paukščių ir apdulkintojų
Juodavaisė aronija – iš Šiaurės Amerikos kilęs krūmas, Europoje išplitęs XX a. dėl maistingų vaisių ir dekoratyvios išvaizdos. Aronijos greitai tapo populiarios soduose bei sodybose, nes buvo atsparios šalčiui ir lengvai prižiūrimos.
Dvarų ir bandymų soduose aronijos pradėtos auginti kaip vertingi vaisiniai augalai. Tamsios uogos buvo laikomos naudingomis sveikatai, todėl iš jų gamintos sultys, sirupai ir uogienės. Rudenį krūmai papildomai puošdavo aplinką paraudusiais lapais.
Kaimo sodybose aronijos ypač išpopuliarėjo XX a. antroje pusėje. Jos augo sodų pakraščiuose, prie tvorų ar kaip atskiri krūmai kiemuose. Žmonės vertino gausų derlių ir nereiklų augimą. Dažnai uogos būdavo skinamos po pirmųjų šalnų, kai tapdavo mažiau aitrios.
Miesteliuose aronijos taip pat sodintos viešuosiuose želdiniuose. Pavasarį jas puošdavo balti žiedai, o rudenį – juodi vaisiai ir ryškūs lapai. Dėl atsparumo šalčiui krūmai gerai tiko Lietuvos klimatui.
Rytų Aukštaitijoje aronijos dažnai augo prie sodybų ir soduose. Daugelyje vietų jos tapo įprastu vaiskrūmiu kartu su serbentais ar agrastais. Uogos buvo naudojamos sultims, vynui ir įvairiems naminiams gaminiams.
Šiandien juodavaisė aronija tebėra vertinama dėl sveikų vaisių ir dekoratyvumo. Ji laikoma vienu nereikliausių vaiskrūmių, tinkamų tiek tradiciniams sodams, tiek šiuolaikinėms sodyboms.
