Kazokinis kadagys – žemas, plačiai besidriekiantis spygliuotis, nuo seno augintas dekoratyviniuose želdiniuose dėl tankių šakų ir gebėjimo augti nederlingose vietose. Natūraliai ši rūšis paplitusi Pietų ir Vidurio Europos kalnuotuose regionuose bei Vakarų Azijoje. Europoje kazokiniai kadagiai pradėti plačiau auginti XVIII–XIX a., kai soduose ir parkuose išpopuliarėjo dekoratyviniai spygliuočiai.
Dvarų parkuose kazokiniai kadagiai dažniausiai buvo sodinami šlaituose, alpinariumuose ar takų pakraščiuose. Žemi, tankūs kerai padėdavo uždengti dirvos paviršių ir suteikdavo želdiniams tvarkingos žalumos visais metų laikais. Dėl pilkšvai žalių spyglių kadagiai gerai derėjo su kitais dekoratyviniais augalais bei akmenų kompozicijomis.
Vienuolynų ir istorinių sodų aplinkoje kadagiai kartais buvo vertinami ir dėl simbolinės reikšmės. Visžaliai augalai buvo siejami su gyvybingumu ir ištverme, todėl sodinti kapinių ar ramesnių sodo vietų apželdinimui.
Kaimo sodybose kazokiniai kadagiai paplito vėliau nei paprastieji vietiniai kadagiai. Dažniausiai jie buvo sodinami prie namų, palei takelius ar šlaituose, kur kiti augalai sunkiau augdavo. Dėl nereiklumo dirvožemiui ir atsparumo šalčiui šie kadagiai gerai prisitaikė prie Lietuvos klimato.
Miesteliuose kazokiniai kadagiai buvo mėgstami viešuosiuose želdiniuose. Jie augo parkuose, skveruose, prie administracinių pastatų ar gyvenamųjų namų. Tankūs kerai neleisdavo greitai želti piktžolėms, todėl augalas buvo laikomas praktišku ir lengvai prižiūrimu.
Rytų Aukštaitijoje kazokiniai kadagiai dažniausiai auginti dekoratyviniais tikslais prie sodybų ar kapinių. Jie gerai augo sausesnėse vietose, smėlingame dirvožemyje ir galėjo ilgai išlikti beveik be priežiūros.
Svarbu žinoti, kad kazokinis kadagys yra nuodingas augalas. Jo šakelėse ir uogose esančios medžiagos gali būti pavojingos žmonėms ir gyvūnams, todėl augalą reikėtų sodinti atsargiai, ypač ten, kur lankosi vaikai.
Šiandien kazokinis kadagys tebėra vertinamas kaip dekoratyvinis spygliuotis. Dėl atsparumo, tankios lajos ir visžalės išvaizdos jis iki šiol naudojamas sodybų želdiniuose, alpinariumuose ir istorinių sodų atkūrime.
