• Dygliuotas krūmas
• Dekoratyvinis ir vaistinis
• Žydi: V–VI mėn.
• Vaisiai noksta: VIII–IX mėn.
• Mėgstamas paukščių
Raugerškis – nuo seno Europoje augintas krūmas, lengvai atpažįstamas dėl dygliuotų šakų ir ryškiai raudonų uogų. Natūraliai jis augo pamiškėse, kalvų šlaituose ir sausesnėse vietose. Raugerškiai Europoje buvo vertinami tiek dėl dekoratyvumo, tiek dėl vaisių ir gydomųjų savybių.
Vienuolynų soduose raugerškiai auginti jau viduramžiais. Jų uogos naudotos įvairiems sirupams, gėrimams ar liaudiškiems vaistams. Ryškios uogos ir tankios šakos taip pat puošė sodus bei saugojo tam tikras teritorijas nuo gyvulių ar laukinių žvėrių.
Dvarų parkuose raugerškiai dažniausiai buvo sodinami gyvatvorėms arba dekoratyvinėms krūmų grupėms. Pavasarį augalai pasipuošdavo smulkiais gelsvais žiedais, o rudenį išsiskirdavo ryškiais vaisiais ir rausvėjančiais lapais.
Kaimo sodybose raugerškiai augo prie tvorų, daržų ar takelių. Dygliuotos šakos tiko apsauginėms gyvatvorėms, o rūgščios uogos kartais naudotos maistui ar arbatai. Kai kur žmonės tikėjo, kad raugerškis apsaugo sodybą nuo nelaimių.
Miesteliuose raugerškiai buvo sodinami parkuose ir viešuosiuose želdiniuose. Jie gerai pakeldavo karpymą ir sausresnes sąlygas, todėl tiko miesto aplinkai. Rudenį ryškios uogos suteikdavo aplinkai spalvų net atvėsus orams.
Rytų Aukštaitijoje raugerškiai dažniausiai augo senose sodybose, prie sodų ar pakelėse. Dėl atsparumo ir gebėjimo ilgai augti vienoje vietoje jie tapdavo nuolatine sodybos dalimi.
Šiandien raugerškiai tebėra mėgstami dekoratyviniai krūmai. Jie vertinami dėl spalvingų lapų, ryškių vaisių ir gebėjimo sudaryti tankias gyvatvores.
