Šluotelinis flioksas – viena ryškiausių ir ilgiausiai žydinčių tradicinių darželių gėlių. Rytų Lietuvoje ir kai kuriose kitose Lietuvos vietovėse flioksai buvo vadinami karkliukais. Šio augalo tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur jis natūraliai auga drėgnesnėse pievose ir miškų pakraščiuose. Į Europą flioksai pateko XVIII a., kai iš Naujojo pasaulio pradėta vežti daug naujų sodo augalų. Netrukus jie išpopuliarėjo dvarų soduose, o vėliau paplito ir miestelių bei kaimo sodybų darželiuose.
Dvarų soduose šluoteliniai flioksai buvo mėgstami dėl gausaus ir ilgo žydėjimo. Vasaros antroje pusėje jie pasipuošia didelėmis kvapnių žiedų šluotelėmis – baltomis, rausvomis, violetinėmis ar įvairių tarpinių atspalvių. Kai daugelis kitų gėlių jau pradėdavo peržydėti, flioksai dar ilgai išlaikydavo spalvingus žiedynus, todėl tapo vienu svarbiausių vasaros pabaigos akcentų. XIX a. išvestos įvairios jų veislės dar labiau sustiprino šio augalo populiarumą.
Kaimo darželiuose flioksai greitai prigijo ir tapo viena mėgstamiausių sodybų gėlių. Dažniausiai jie augo darželio viduryje arba gale, kur aukštesni stiebai galėjo iškilti virš kitų augalų. Kvapnūs žiedynai ne tik puošė aplinką, bet ir pripildydavo darželį saldaus vasaros kvapo. Flioksai pratęsdavo žydėjimą po bijūnų ir kitų ankstyvesnių gėlių, todėl darželiai ilgiau išlikdavo spalvingi.
Miestelių aplinkoje flioksai taip pat buvo labai mėgstami. Jie žydėdavo prie gyvenamųjų namų, mokyklų ar viešųjų pastatų gėlynuose. Dėl ilgo žydėjimo ir ryškių spalvų flioksai dažnai buvo skinami puokštėms ar naudojami šventinėms dekoracijoms. Be to, jie galėdavo augti vienoje vietoje daugelį metų ir nereikalavo sudėtingos priežiūros.
Rytų Aukštaitijoje šluoteliniai flioksai buvo vienos dažniausių tradicinių darželių gėlių. Senose sodybose jie dažnai žydėdavo kartu su bijūnais, lelijomis ar piliarožėmis. Dėl atsparumo ir lengvo dauginimosi flioksai greitai paplito įvairiose sodybose ir ilgainiui tapo neatsiejama vasaros pabaigos darželių dalimi.
Šiandien šluotelinis flioksas tebėra populiarus sodo augalas. Nors dabar auginama daugybė įvairių jo veislių, senosios formos vis dar siejamos su tradiciniais kaimo darželiais. Atkuriant senųjų sodybų aplinką flioksai vertinami dėl ilgo žydėjimo, kvapo ir gebėjimo sukurti spalvingą, gyvą vasaros darželio nuotaiką. Šiltais vasaros vakarais kvapnius flioksų žiedus dažnai lanko sfinksai – stambūs drugiai, gebantys pakibti ore tarsi maži kolibriai.
