Kaltanėnai

Šeimoms su vaikais

Ramus poilsis

Pritaikyta keliaujantiems dviračiu

Pritaikyta neįgaliesiems

Kaltanėnai

Pietinėje parko dalyje, kelių į Uteną, Švenčionis ir Molėtus sankryžoje išsidėsčiusi didžiausia gyvenvietė Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje – Kaltanėnai. Pirmąkart paminėti XV a. viduryje, didžiuojasi istorine miesto dalimi, savitu miestelio planu, raudono mūro bažnyčia. Nuo miestelio istorijos neatsiejamas dvaras. Senoji dvarvietė (XVII a. antroji pusė - XVIII a. pradžia) įsikūrusi Žeimenos dešiniajame krante sunaikinta Šiaurės karo metu. Vėliau ji persikėlė į kairįjį Žeimenos upės krantą. Deja, iki šių dienų išliko tik dviaukštis dvaro svirnas – XIX a. pirmosios pusės liaudies architektūros ir klasicizmo stiliaus bruožų turintis pastatas. Išlikę ir dvaro parko fragmentų: galima įžvelgti senąją mažalapių liepų alėją, pamatyti senųjų medžių. Miestelio bendruomenės reikmėms sutvarkyta naujesnė parko dalis. Parką puošia medinės skulptūros. Būnant Kaltanėnuose neįmanoma nesigrožėti viena švariausių Lietuvos upių – Žeimena. Visai šalia ilgiausiame parke Žeimenių ežere prasidedanti upė ties miesteliu daro ryškų vingį. Čia buvo perrišami ežerais atplukdyti sieliai, kurie upėmis tęsdavo kelionę iki Vilniaus. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1903–1909 m pagal architekto Antono Filipovičiaus-Dubovniko parengtą projektą. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Du mediniai paminkliniai XVIII a. vidurio altoriai (Šv. Antano Paduviečio ir šv. Pranciškaus) į dabartinę neogotikinę bažnyčią veikiausiai perkelti iš senosios. Po Antrojo pasaulinio karo Kaltanėnuose kunigavo teologijos mokslų daktaras profesorius Norbertas Skurkis (1904–1972), kuris palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Kontaktai