Lankytinos vietos

 Legendomis apipintas Ladakalnis – tai žinomiausia apžvalgos vieta Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kalnas virš jūros lygio iškilęs 176 metrus ir yra Šiliniškių gūbrio kalvų grandinės dalis. Nuo...

Žiūrėti

 IX–XII a. archeologijos paminklas, įrengtas ir naudotas gynybai jau I mūsų eros tūkstantmetyje. Piliakalnių kompleksas įrengtas aukšto, masyvaus, pailgo Šiliniškių gūbrio vidurinėje dalyje. Čia...

Žiūrėti

 Taurapilio piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Prie jo šliejasi to paties vardo kaimelis. Iš trijų pusių piliakalnį saugo vandenys, o iš ketvirtosios pusės seniau saugojo...

Žiūrėti

Vienintelis iš šešių (Minčios, Ginučių, Pakretuonės, Pakaso, Gaveikėnų ir Brukninės) parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą – Ginučių vandens malūnas, kuris veikė iki 1968 m....

Žiūrėti

 Palūšės bažnyčia, pastatyta 1750 m., kartu su varpine, koplytėle bei medine tvora, juosiančia šventorių, sudaro vieną gražiausių ir seniausių medinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Pastatyti...

Žiūrėti

36 m aukščio Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas yra vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje. Nuo aikštelės atsiveria Labanoro regioninio parko panorama tarsi iš paukščio skrydžio....

Žiūrėti

Sveiki, suradę mus girių glūdumoje, Stripeikiuose. Kaime, kurio šimtmečius skaičiuojančią praeitį liudija XIV amžiaus kronikos, kuriame žmonės nuo seno draugauja su bitėmis, kopinėja medų, renka...

Žiūrėti

 Piliakalnis įrengtas pietiniame Tauragno ežero krante, palei jo rytinį šlaitą teka Šventės upelis. Nuo gretimų pievų piliakalnį saugo pelkėta dauba, statūs šlaitai ir pylimai. Piliakalnis...

Žiūrėti

 Piliakalnis įrengtas Linkmenų miške, šalia protakos tarp Linkmeno ir Asalnykščio ežerų. Piliakalnis – tai aukštumos iškyšulys, susisiekiantis su gretimomis aukštumomis, juosiamas griovio ir...

Žiūrėti

Labanoro regioniniame parke piliakalnių nedaug, tačiau ant įspūdingo Kertuojų ežero kranto, dar vadinamo Labanoro jūra, stūkso vaizdingas Kertuojos piliakalnis. Legendos byloja, kad piliakalnį...

Žiūrėti

 Malūnas pastatytas XIX a. antrojoje pusėje. Malūno pastatas vieno aukšto, su rūsiu ir pastogės patalpomis. Jame išliko dalis senosios malūno įrangos. Nuo 2007 m. malūno pastatas priklauso...

Žiūrėti

 Malūnas pastatytas XIX a. Jo pastatas dviaukštis, pirmas aukštas ir cokolis sumūryti iš akmenų, antras aukštas medinis, apkaltas stačiomis lentomis.

Žiūrėti

Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių. Įrengiant šią ekspoziciją remtasi vieno iš jų radiniais. Maketas vaizduoja žalvario amžiaus (V–VI a.)...

Žiūrėti

 Šį muziejų įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius. Per dvi dešimtis metų mokytojas po kruopelytę muziejuje sukaupė daugiau kaip 1000 eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją. Čia galima...

Žiūrėti

 Tai regioninis Lietuvos liaudies buities muziejaus veikiantis padalinys pagal ekomuziejaus modelį. Tokio muziejaus tikslas – skatinti vietos bendruomenių gerovę ir darnią plėtrą, todėl jo veikla...

Žiūrėti

Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Čia susitinka senovės žmonių tikėjimas, patirtis ir ateities mokslas, čia kuriama bendra pasaulio samprata, čia...

Žiūrėti

 Ežerų žvejybos muziejaus ekspozicija įrengta dviejuose rekonstruotuose pastatuose. Muziejuje galima pamatyti įvairių žvejybos įrankių, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės XIX a. pabaigoje,...

Žiūrėti

 Istorija pasakoja, jog 82-ejų metų itin pamaldus kaimo ūkininkas Justinas Vitkauskas 1925 m. būsimiems maldos namams dovanojo 39 su trupučiu ha žemės. 1933–1934 m. pastatyta dabartinė medinė...

Žiūrėti

 Tauragnų apylinkėje prie Šeimaties kaimo stūkso akmuo, lankytojus stebinantis savo dydžiu. Šį akmenį žmonės vadina Moku. Šalimais guli mažesnis akmuo – Mokiukas. Legenda byloja, kad tai...

Žiūrėti

 Medžiukalnio šaltinis trykšta išties su didele energija, nes į žemės paviršių jis prasimuša beveik pačioje kalvos viršūnėje. Šį šaltinį vietiniai žinojo nuo seno. Jie pasakoja, jog užtekdavę...

Žiūrėti

 Paprastasis ąžuolas. Kamieno apimtis – 4,5 m, aukštis – 30 m, amžius – apie 400 m. Pasakojama, kad kunigas norėjo ąžuolą nukirsti, bet perkūnijos metu ąžuolas nukreipė žaibą nuo bažnyčios....

Žiūrėti

 Asalnų pusiasalyje auganti didinga pušis pasitinka keleivius savo plačiu kamienu ir gražiomis vingiuotomis šakomis. Paprastoji pušis (Pinus silvestris). Kamieno apimtis – 3,7 m, aukštis – 20 m,...

Žiūrėti

 Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Kamieno apimtis – 5,7 m, aukštis – 22 m, amžius – daugiau kaip 400 m. 

Žiūrėti

 Trainiškio ąžuolas augo ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Specialistų manymu, jam galėjo būti 700–800 metų. Kamieno apimtis – 6,1 m, aukštis – 23 m. Trainiškio ąžuolas...

Žiūrėti

 Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių, tokių kaip: juodakaklis kragas ( Podiceps nigricollis) ,...

Žiūrėti

 Lygumų kalnas yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama stačiašlaitė, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra...

Žiūrėti

 2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas. 30 m aukštyje buvo įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima apžvelgti maždaug 280 laipsnių panoramą.

Žiūrėti

Ščiūrio ragas įspūdingas ir unikalus 3 km tarp dviejų ežerų vingiuojantis pusiasalis. O jame įrengtas vingiuotas  8 km pažintinis takas tikras rojus mėgstantiems pasivaikščiojimus gamtoje....

Žiūrėti

 Trumpalaikio atokvėpio vieta keliaujantiems automobiliu, autobusu ar kita kelių transporto priemone. Nuo aikštelės atsiveria graži Lūšykščio ir Lūšių ežerų panorama. Esant palankioms oro sąlygoms...

Žiūrėti

 Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas, kompozitorius Mikas Petrauskas. Matyt, jo tėvas, tuomet vargonavęs Palūšės bažnyčioje, pasėjo sūnaus sieloje pomėgį stebuklingiems...

Žiūrėti

 Antalksnės skulptūrų kalnelis „Dievas yra“– tai trijų menininkų projektas Antalksnės kaimo bendruomenei ir lankytojams. 2007 metais buvo pastatytas trijų skulptūrų ansamblis: giedantis gaidys,...

Žiūrėti

 Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, stovi 14 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį bei Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio...

Žiūrėti

 Šios gyvenvietės įsikūrimą lėmė savotiška tuometinė jos geografinė padėtis. Per kaimą ėjo senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo...

Žiūrėti

 Manoma, kad Strazdai pirmą kartą paminėti Breslaujos dekano bažnyčių vizitacijos knygoje 1783 m. Balošekulio vardu. 1798 m. Ažvinčių dvaro inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio...

Žiūrėti

 Salomis vadinami du kaimai. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje tarp Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerų. Vienintelis kelias į pusiasalį veda iš Antalksnės. Pagal rašytinius...

Žiūrėti

Istoriniuose šaltiniuose Šuminai pirmą kartą paminėti 1784 m. Pabaluošės vardu. Spėjama, kad pirmoji sodyba čia atsirado daug anksčiau, nes kaimas dar 1554 m. priklausė Ažvinčių dvarui. Dar kaimas...

Žiūrėti

 Kretuonys, įsikūrę galbūt dar iki Valakų reformos, priskiriami gatviniams rėžiniams kaimams. Gyvenvietės planas ir žemių ribos nusistovėjo Valakų reformos metu XVI–XVII a., nuo tol laikytas...

Žiūrėti

 Pietinėje parko dalyje, kelių į Uteną, Švenčionis ir Molėtus sankryžoje, išsidėsčiusi didžiausia gyvenvietė Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje – Kaltanėnai. Pirmąkart paminėti XV a....

Žiūrėti

 Kirdeikiai – kaimas vakariniame parko pakraštyje. Gyvenvietės daugiafunkciame centre įsikūrusi biblioteka, kurioje rengiamos kilnojamos parodos. Yra muziejinė ekspozicija, kurioje galima...

Žiūrėti

 Labanoro miestelis – Labanoro regioninio parko ir visos Labanoro girios centras. Čia siūlome aplankyti Labanoro regioninio parko lankytojų centrą su jaukia ekspozicija, pristatančia Labanoro...

Žiūrėti

 Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, buvusioje senojo Kretuono ežero rytiniame krante (dabar iki ežero – 300 m). Aikštelė trapecinė, žemėjanti į vakarų pusę. Jos pakraštyje supiltas pylimas....

Žiūrėti

Pagrindinė ekspozicijos tema – „Ežerų žmonės“. Joje galima sužinoti tiek apie senuosius, tiek apie dabartinius žvejybos būdus, apie sielių ir karvių plukdymą. Aukštaitijos nacionalinio parko...

Žiūrėti

Labanoro lankytojų centre susiplanuosite savo kelionę po parką, įsigysite parko žemėlapį ir suvenyrus. Lankytojų centre taip pat galite aplankyti Labanoro regioninio parko ekspoziciją....

Žiūrėti

 Pilkapynas įrengtas netoli protakos tarp Šakarvų ir Žeimenų ežerų. Jame yra apie 40 pilkapių. Sampilų skersmuo – 8–15 m, aukštis – iki 1 m. Pilkapynas naudotas IX–XII a.

Žiūrėti

 Pilkapyne suskaičiuoti 62 pilkapiai. Daugiau pilkapių yra pilkapyno viduryje, pakraščiuose pilkapiai nutolę vienas nuo kito per 25–30 m. Sampilai paplokščio pusrutulio formos, 6–12 m skersmens,...

Žiūrėti

Bažnyčios pastatas statytas 1857 m. dvaro sandėliui. Vietos žmonių prašymu pertvarkytas į bažnytėlę. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, vėl paversta sandėliu. 1997 m. bažnyčia...

Žiūrėti

 Medinė, tašytų rąstų, sutvirtinta statramsčiais, lentomis apkalta koplyčia pastatyta XVIII a. II pusėje Inturkės klebono lėšomis. Koplyčia smarkiai nukentėjo 1812 m. karo metu. 1820 m....

Žiūrėti

Stirniuose jau 1726 m. buvo dvi koplyčios: viena iš jų – jėzuitams priklausanti šv. Jono koplyčia. Perstatoma Stirnių koplyčia išliko iki XX a. 1922 m. įkūrus parapiją, pamaldos laikytos...

Žiūrėti

Reškutėnai buvo toli nuo miestelių, toli nuo bažnyčios – visos kaimyninės bažnyčios buvo toliau kaip 10 kilometrų. Kaltanėnų parapijos Reškutėnų kaimo gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis pastatė...

Žiūrėti

Palūšės krašto ekspozicija įsikūrusi bibliotekos pastate, prieš šimtmetį „Ryto“ draugijos statytoje mokykloje. 2000 metais palūšiškės, Vilniaus krašto švietėjos Genovaitės Kisielytės dokumentų ir...

Žiūrėti

Paminklas ant Veršelio kalno, šalia Reškutėnų pastatytas 2009 metais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Lauko riedulių paminklas, puoštas kaltiniais baltų simboliais, savo forma atkuria Gedimino...

Žiūrėti

Išskirtinės išvaizdos dvikamienė pušis – gamtos paveldo objektas Juodųjų Lakajų ežero vakariniame krante, Kertuojos miške. Pušies kamienas prie pagrindo yra dvigubas, maždaug 3 m aukštyje suaugęs...

Žiūrėti

Kartais dar Kaukuru vadinamas piliakalnis įrengtas kadaise Želvų ežero sala buvusio pusiasalio aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga, rytų – vakarų kryptimi, 35 m ilgio ir 14 m pločio,...

Žiūrėti

Juodalksnis auga netoli Januliškio girininkijos pastato, kelkraštyje šalia Peršokšnos upės tilto. Saugomu paskelbtas 2005 m. Januliškio kaimo gyventojai jį praminė „Gumbuliu“ dėl jo storų gumbuotų...

Žiūrėti

Paprastoji eglė, pasižyminti taisyklinga net 7,4 m skersmens piramidine laja, auga Švenčionių r., 0,6 km į pietryčius nuo Januliškio k., Labanoro RP Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Eglė...

Žiūrėti

Lakajos akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulys stūkso Švenčionėlių miškų urėdijos Lakajos girininkijoje, Juodenėnų miške. Pagal nuorodas jį nesunkiai surasite važiuodami keliu...

Žiūrėti

Beveik prieš 500 metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąrašuose 1522 metais įrašyta Labanoro švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima jau sena, begriūvanti...

Žiūrėti

Kraujelių akmuo, dar vadinamas Šventakmeniu, yra valstybės saugomas mitologinis kultūros paveldo objektas. Stūkso jis šalia Kraujelių kaimo, Molėtų rajone. Tai natūralus pilkai rusvos spalvos...

Žiūrėti

Paprastoji pušis auga Paperšokšnio kaime, šalia Lūšnios viensėdžio, 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Januliškio kaimo, prie kelio Labanoras–Januliškis. Kamieno apimtis – 2,95 m, aukštis – 26 m.

Žiūrėti

Joniškės kaime auganti mažalapė liepa yra 22 m aukščio. Jos kamieno apimtis – daugiau kaip 3 m. Manoma, kad liepai yra apie 150 metų.

Žiūrėti

Apsilankę Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje, esančioje Kulionių kaime šalia Molėtų astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus,...

Žiūrėti

Prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironų kaimų, įrengtas pažintinis takas jau daugiau kaip du dešimtmečius Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojus supažindina su nuostabia šio krašto gamta....

Žiūrėti

Obelų rago kadagiai – išskirtinis 13-os kamienų, 12 m aukščio ir apie 200 metų amžiaus krūmamedis. Šis visžalis spygliuotis dažniausiai užauga tik iki 3-4 m aukščio. Tarp kitko, Obelų rage auga...

Žiūrėti

Lietuviai yra truputį „pamišę“ dėl akmenų. Beveik kiekvienas šiek tiek didesnis riedulys pas mus yra mitologinis ar koks nors kitoks paminklas. Iš tiesų, jų atsiradimas Lietuvoje yra gana...

Žiūrėti

Pakretuonėje augantis juodalksnis (Alnus glutinosa) nugyveno apie 100 metų ir tarp savo gentainių yra tikras senolis. Nė kiek ne mažesnį įspūdį daro ir jo dydis: 3,5 m kamieno apimtis ir 24 m...

Žiūrėti

Prie įvažiavimo į vieną Obelų rago sodybų augantis šimtametis ąžuolas yra ne tik gerbtinas dėl savo amžiaus. Jo kamieną išvagojo audrų palikti randai, o atsiradusiose drevėse mėgsta glaustis...

Žiūrėti